Adresas: Mechanikų g. 15-36, Šiauliai
Šiaulių miesto savivaldybė, Šiauliai
Telefonas: 862116803
El. paštas: rekyva@bendruomenes.lt
Kontaktinis asmuo: Nijolė Malakauskienė
http://

Vilniaus „peteliškės” parskrido į Šiaulius 3 Paskelbta: 2013-07-01 10:01 Autorius: Irena Vasinauskaitė, Šiaulių miesto Sąjūdžio pirmeivių klubo pirmininkė Centre languotais marškiniais - Rėkyvos seniūnijos centro seniūnaitis Vaidotas Dijokas, anoniminiame komentare taip pristatęs Rėkyvos gyvenvietės bendruomenę: „tai mėlynais, pragertais veidais pagyvenę, mažai išsilavinę, iš valstybės paramos gyvenantys vyrai ir moterys, pensininkai, kuriuos yra lengva mulkinti įvairiomis istorijomis, paskalomis, nepilnamečiai vaikai, kurie mokomi negerbti ir niokoti kitų turtą, spjaudyti saulėgrąžas ir gerti viešose vietose alų iš bambalių...” Nuotr. iš autorės archyvo Grįžkime prie Šiaulių visuomenininkės Nijolės Malakauskienės istorijos, kai ją pačiame viduržiemyje netikėtai keliais frontais užpuolė anonimai ir, pasisavinę jos tapatybę, parašė kelis skundus STT ir FNTT dėl neskaidrių Šiaulių senelių savarankiško gyvenimo namų įrengimo (žr. „Prasideda Šiaulių visuomenininkų puolimas?”, kitas nuorodas rasite publikacijos pabaigoje). Negana to, keliose interneto svetainėse pasirodžius publikacijoms apie Šiaulių apskrities bendruomenės konfederacijos pirmininkės vargus, po straipsniu „Prasideda Šiaulių visuomenininkų puolimas“ anonimas „Gerai žinau“ sulipdė komentarą, įžeidžiantį bei šmeižiantį N. Malakauskienę ir jos vadovaujamą Rėkyvos gyvenvietės bendruomenę. Moteris kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, prašydama nustatyti „gerai informuotąjį“, nes atlikus neoficialų žurnalistinį tyrimą paaiškėjo, kad kompiuteris, iš kurio išsiųstas šlykštusis komentaras, – Vilniuje, Peteliškių gatvėje. Kad kompiuteris sostinėje, pirminiame tyrimo etape neoficialiai užsiminė ir pareigūnai... Ilgai sukosi apklausų karuselė. Ne paslaptis, kad Lietuvoje daugiau kvotomis kankinamas nukentėjusysis, o ne nusikaltėlis. N. Malakauskienei net buvo grasinta, kad gali keistis jos pačios statusas, jei aktyviai domėsis tyrimu. Taigi nuo liudytojo ar net aukos iki įtariamojo ar kaltinamojo – tik vienas prokuratūros popieriaus lapelis... Internetinėse publikacijose visa ši keista istorija buvo išsamiai aprašyta. Pavasariop viskas nurimo: nei apklausų, nei atsakymų, nei dar kokios aktualios informacijos pagaliau nukentėjusiąja pripažinta bendruomenės pirmininkė nebegaudavo. „Na, va, o susitikimuose su visuomene policijos pareigūnai giriasi, kad komentatorių šmeižiką galima nustatyti per kelias minutes...“ – stebėjosi N. Malakauskienė ir vėl ėmė domėtis, kaip vyksta dar sausį pradėtas tyrimas. Pagaliau birželio pabaigoje visuomenininkė gavo Šiaulių apylinkės prokuratūros atsakymą, kuriame pranešama, kad komentatorius anonimas „Gerai žinau“ jau turi vardą ir pavardę. Paaiškėjo, kad tikrai ne vyrišką komentarą savo individualios įmonės kompiuteriu parašė Vaidotas Dijokas, Rėkyvos seniūnijos centro seniūnaitis. Taigi šmeižto priemonė – kompiuteris – „reziduoja“ visai ne Vilniuje Peteliškių gatvėje, o Šiaulių rajone, Pakapės kaime. Tai gal jau atsiprašė N. Malakauskienės ir jos vadovaujamos Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės tos pačios gyvenvietės centro seniūnaitijos seniūnaitis V. Dijokas už nedžentelmenišką poelgį? „Ne", – lakoniškai atsakė moteris ir neišdavė, kokie bus jos tolesni veiksmai, kai drauge su advokatu išnagrinės Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimą. Viena šio prokuratūros dokumento detalė nustebino. Jame teigiama, kad V. Dijokas „visuomenininkę Nijolę Malakauskienę pažįsta, nes jam su ja teko bendrauti visuomeniniais reikalais“, kad „skiriasi jųdviejų požiūris į darbą“. Visuomeninį, nes šiedu asmenys yra kolegos tik visuomeninėje veikloje. Tačiau prokuroras Linas Vitkus Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės pirmininkei praneša, kad V. Dijoko atliktos „nusikalstamos veikos šiuo atveju neturi visuomeninės reikšmės“, todėl „savo pažeistas teises nukentėjusysis gali ginti teisme privataus kaltinimo tvarka“. Ir suprask, žmogau, kodėl neatidžiai skaitė tyrėjai šlykštųjį komentarą, kuriame gyvenvietės, kurioje seniūnaičiu darbuojasi V. Dijokas, žmonės vadinami kontingentu, kurie „mėlynais, pragertais veidais pagyvenę, mažai išsilavinę, iš valstybės paramos gyvenantys vyrai ir moterys, pensininkai, kuriuos lengva mulkinti...“ Gal galite atsakyti į klausimą, kodėl vyriškis ėmėsi visuomeninės veiklos, jei taip negerbia bendruomenės narių? ...Vis dėlto neduoda ramybės pirminė informacija apie komentarus iš vilnietiškų kompų Peteliškių gatvėje. Todėl tyrimą tęsime. http://www.ekspertai.eu/vilniauspeteliskesparskrido-i-siaulius/



Jūsų komentaras
Jūsų vardas:
Komentaras:
Paskelbti komentarą

Apie bendruomenę

Pati skaudžiausia tema – vietos bendruomenės santykiai su vietos savivalda. Jeigu bendruomenės santykiai su seniūnu ar savivalda nesusiklosto, apie kokius nors konstruktyvius santykius iš viso kalbėti negalima. Taigi aktyvo pagrindu besikuriančios bendruomenės santykiai su vietos valdžia (seniūnu) yra labai svarbūs, o jų reglamentacijos nebuvimas padaro tuos santykius priklausančiais nuo valdininkų ir išrinktų į vietos tarybas politikų, jų gerų norų arba pastarųjų nebuvimo. Gan dažnai tokia situacija paverčia bendruomenės vadovus „probleminėmis“ asmenybėmis arba priverčia juos taip elgtis. Tačiau taip neturėtų būti.










Galima teigti, kad kol kas esama situacija netenkina nei registruotų vietos bendruomenių narių, nei savivaldos atstovų. Vieni (bendruomenės) norėtų daugiau dėmesio ir lydinčių atsakomybę teisių, kiti - ramybės. Aišku viena – mes einame bendru Europos keliu pilietinės visuomenės link. Pilietinė visuomenė – visuomenė, kurioje vis daugiau funkcijų iš valdžios institucijų perduodama bendruomenėms. Kol kas mes tik šio kelio pradžioje, bet turime nueiti jį kartu, perskirstant ir veiklos sritis, ir atsakomybę, ir teises. Kadangi šioje srityje esame pakankamai atsilikę dėl didžiąja dalimi nepriklausiančių nuo mūsų priežasčių, turime imtis papildomų priemonių pagreitinti ir palengvinti ėjimą šiuo keliu. Viena aišku – labiausiai atsiperka investicijos į žmogų. Bendruomenė ir yra tokia investicija. Tik mes ne visuomet tai įvertiname ir suprantame ( o gal nenorime suprasti ).










Suprantama, niekas netrukdo dirbti vienam. Pripažinkim, yra šalia mūsų tokių keistuolių. Tačiau kai stengiasi vienas, eina, išlaidauja, dirba ne sau, o dėl šalia esančių, niekas nesupras – manys, kad jam yra naudos. Panašiai buvo galvojama ir Rėkyvoje, kada dar neįsikūrus Rėkyvos gyvenvietės bendruomenei atgaunami buvusiems darbuotojams pinigai iš bankrutavusios padangų remonto gamyklos, sutvarkomas šiukšlynas Mechanikų gatvėje priešais lopšelį – darželį, ,,judinamas“ Kultūros namų darbuotojų darbas, atkuriamas gėlynas, šienaujamas parkas, jame pastatomi suoliukai, šiukšliadėžės, gyvenvietės vandens tiekimo tinklai prijungiami prie Šiaulių miesto vandentiekio tinklų, steigiama seniūnija...










Reikia pamąstyti, kodėl Lietuvoje visada pačias geriausias idėjas ir judėjimus sugadina keli politikai arba valdininkai, kodėl sąžiningi ir iniciatyvūs žmonės, kurie dažniausiai yra gana padorūs, nustumiami į pašalį, o chamui visada žalia šviesa? Visos ligos nuo kultūros nebuvimo – praplečiant galima pridurti: visuomenės ligos taip pat.










Vienas iš svarbių bendruomenės tikslų - kova prieš lygesnius prieš įstatymą, prieš tuos, kurie šiuo metu turi galią ir ja bando naudotis kaip ginklu savo interesams, kurių veikloje trūksta skaidrumo ir atsakomybės. Lietuvos politikoje jų praktiškai neliko, įsivyravo nomenklatūra ir reikia savotiškos revoliucijos (mąstyme, pirmiausia), idant situacija pasikeistų. Kita svarbi priežastis bejėgiškumo, nusivylimo jausmas, vyraujantis Lietuvoje. Bendruomenių tikslas - mažinti šį jausmą, didinti aktyvių piliečių skaičių.










Bendruomenės bandytos padaryti dar vienu sukurtu kabinete greitai ir skubiai priimtu valdžios įrankiu žmonėms valdyti. Pasitaiko dažni politiniai žaidimai, kai neatsakingai manipuliuojama bendruomenės vardu. Ne išimtis ir Rėkyvos gyvenvietės bendruomenė.










Pamažu žmonės pradeda suvokti, kad bendruomenė ar kita visuomeninė organizacija nėra seniūnijos ar savivaldybės pakaitalas. Bendruomenės valdybos nariai neis ir neremontuos šaligatvių, gatvių, neskirstys pašalpų skurstantiesiems, neorganizuos grandiozinių šventinių renginių, negaudys benamių gyvūnų, neapšvies daugiabučių namų kiemų ir t. t. – tai valstybinių institucijų veikla, už kurią mokami atlyginimai ir jaučiama atsakomybė.










Rėkyvos gyvenvietės bendruomenei ( miesto ) – beveik aštuoneri metai. Trumputis laiko tarpas istorijoje. Tačiau jau po vienerių metų veiklos rengtos apklausos bendruomenėje rezultatai džiugino. Vietiniai žmonės pastebėjo ir įvertino bendruomenės valdybos narių darbą, o tai svarbiausia.










Iki susikuriant Rėkyvos gyvenvietės bendruomenei, Rėkyvoje, nebuvo jokios valdžios. Sovietmečiu kelių vietinių gamyklų direktoriai suėję nuspręsdavo, kas gatves pašluos, kas žiemos laiku sniegą nuvalys, kas naujametinę eglutę papuoš, kas gėlyną prižiūrės. Miesto ribose pristatė tvartukų, gyvenvietės centre išdalijo daržus. Dabar dažnas rėkyvietis piktinasi, žiūrėdamas į tokią betvarkę. Gyventojai kaip beišmanydami patys savavališkai genėdavo želdynus. Labai nustebdavo, kai bandydavai priminti, jog ir Rėkyvoje galioja želdinių priežiūros taisyklės bei įstatymai.










Bendruomenės aktyvistų dėka Šiaulių miesto, Rėkyvos mikrorajonas gauna švarų vandenį, turi krepšinio, tinklinio aikšteles, tiltą į ežerą, bibliotekai gauti kompiuteriai, įrengtas dviračių takas, pradėjo važiuoti patogūs autobusai, atnaujinti gėlynai, parke pastatyti suoliukai bei šiukšliadėžės, skelbimų lentos, suburtas jaunųjų šauliukų, šaškininkų, šachmatininkų, keramikų būreliai, kuriasi saviveiklos kolektyvai, laimėtas muzikinis centras. Bendruomenės dėka 2004 m. sukurta seniūnija. Apskritai – žmonės aktyvėja. Šito aktyvumo dėka išsireikalaujame ir valdininkų dėmesio bei jų darbo kokybės. Gaila, kad daugelis dar nesuvokia, jog ne mes valdžiai, o ji mums privalo tarnauti.











Į BENDRUOMENIŲ PORTALĄ