Adresas: Mechanikų g. 15-36, Šiauliai
Šiaulių miesto savivaldybė, Šiauliai
Telefonas: 862116803
El. paštas: rekyva@bendruomenes.lt
Kontaktinis asmuo: Nijolė Malakauskienė
http://

PASIDŽIAUKIME Arba ATVIRAS LAIŠKAS ŠIAULIŲ APSKRITIES BENDRUOMENIŲ KONFEDERACIJOS PIRMININKEI NIJOLEI MALAKAUSKIENEI Vietoje pamfleto Džiaugiuosi galėdama Jus pasveikinti, kad greitu laiku darbo nepadaugės. Naujos NVO ir vietos bendruomenės Šiauliuose nesisteiks, nes jų veiklos skatinimui bei struktūrų stiprinimui pinigų nebus. O tuos varganus 335 tūkst. lt, kuriuos 2013-2015 metų programos vykdymui [ 2proc. niekam nespaskirto pajamų mokesčio], kaip ir pernai dirbtinai sukurtos laikinosios vietos bendruomenių tarybos, miesto valdžios rankomis skirs infrastruktūrai arba daugiabučių namų bendrijų veiklos skatinimui. Šis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perduodamų lėsų skirstymas nekelia įtarimo tik tiems, kurie vietos bendruomenių neskiria nuo daugiabučių bendrijų ir pastarasias vadina ...nevyriausybinėmis organizacijomis. Nesu visažinė ir į tokias nepretenduoju, tačiau būtent tokius pamąstymus sukėlė Centro, Gubernijos ir Kalniuko VBT [ vietos bendruomenės tarybos] formavimas, įvykęs š.m. gegužės 27 dieną Šiaulių Verslo inkubatoriuje. Renginys, kuriame dalyvavo kiek per dvidešimt aktyvių miestelėnų, vyko draugiškai intymioje aplinkoje, kaip ir dera savivaldybės, švietimo įstaigų vadovų ir pernykštės VBT narių sutarimu. Spjovęs į bet kokius viešus ir privačius interesų derininimus daugiabučių bendrijos pirmininkas, garbaus amžiaus liberalcentristras Petras Vaitkus, pagyręs 2012 metų VBT, o tuo pačiu ir save, džiugiai pasiūlė palikti tuos pačius asmenis dar vienai, bendruomenių stiprinimui skirtų pinigų dalijimo, kadencijai. Šeimininko teisėmis susibūrimui vadovavęs A.Valys mielai sutiko, priminęs, kad pernai bene keturi žmonės nelankė tarybos posėdžių, todėl senąją struktūrą būtina atšviežinti. Taigi į atsilaisvinusias vietas buvo pasiūlyti šeši nauji amenys. Vienas, motyvuodamas tuo, kad negalės dirbti atšviežintoje senojoje kompanijoje, kandidatūrą atsiėmė, kas akivaizdžiai įžiebė džiugesį savivaldybės klerkų veiduose. Kitiems gal dešimčiai labai garbaus amžiaus dorų šiauliečių machinacijos su senųjų tarybų atšviežinimais įtarimų nesukėlė, nes jie nelabai suprato, kas čia vyksta. Girdėjau išeinančius po susirinkimo besipiktinant, kodėl niekas pinigų nedalino... Nors renginio pradžioje A.Valius pareiškė apgailestavimą, kad tokioje didelėje teritorijoje nėra nė vienos nuolat veikiančios vietos bendruomenės, tačiau VBT senbuvių, direktorių ir nelabai supratusių, kur papuolė , balsais buvo „išbalsuota“ privačių namų kvartale besikuriančios bendruomenės atstovė. Centro, Gubernijos ir Kalniuko VBT buvo suformuota iš 15 asmenų t.y. 11 senbuvių ir keturių naujokų. Iš senosios VBT formalioje perrinkimo procedūroje nedalyvavo trys garbūs vyrai [ Juozas Kniukšta,Liudas Ramanauskas,Edvardas Svirskis], tačiau tai nesutrukdė juos patvirtinti dar vienai pasisėdėjimo malonioje draugijoje kadencijai.Visi balsuotojai” patikėjo patikinimu”, kad ši trijulė tą vakarą buvo labai užimta, tačiau taryboje būti sutinka. Todėl sveikinu Jus, pirmininke, ir džiaugiuosi, kad darbo Jums nepadaugės. Minimoje VBT ranka rankon darbuosis keturi daugiabučių namų gyvenamųjų bendrijų pirmininkai bei viena tokių namų administratorė, dviejų mokyklų vadovai bei viena pedagogė, trijų NVO atstovai, Verslo inkubatoriaus šeimininkas ir NVO konfederacijos vadovas bei trys garbūs tiesiog miestelėnai. Jei Jūs tikite, kad minėti asmenys balsuos už lėšų skyrimą naujų bendruomenių steigimui Centro, Gubernijos ir Kalniuko teritorijoje – Jūs neužmušama optimistė. Aš tokia savęs vadinti nebedrįstu, bo dalyvavau farse, kuris vadinasi vietos bendruomenių tarybos rinkimai. Pagarbiai – Irena VASINAUSKAITĖ Šiaulių miesto sąjūdžio pirmeivių klubo pirmininkė P.s. Jei kada teks susitikti Socialinės apsaugos ir darbo eksministerį Donatą Jankauską, padėkok žmogui, kad jis ir jo vadovaujamos kontoros klerkų kompanija padarė viską, kad besikalančius pilietinės visuomenės daigus savo programos finansavimo aprašais ir taisyklėmis” nuvirino” tarsi rondapu [nuodas, naikinantis piktžoles - aut.past.]. Nusilenk ir dabartinei šios įstaigos vadei, kol kas tik plačia šypsena garsėjančiai, kad stojusi į naują postą sėkmingai pratęsė konsevatorių išrastą bendruomenių žlugdymo modelį. Tebūnie jiems minkštos kėdės jų sėdimosioms, nes tiek ir tegalima palinkėti tingėjusiems padirbėti galva...



Jūsų komentaras
Jūsų vardas:
Komentaras:
Paskelbti komentarą

Apie bendruomenę

Pati skaudžiausia tema – vietos bendruomenės santykiai su vietos savivalda. Jeigu bendruomenės santykiai su seniūnu ar savivalda nesusiklosto, apie kokius nors konstruktyvius santykius iš viso kalbėti negalima. Taigi aktyvo pagrindu besikuriančios bendruomenės santykiai su vietos valdžia (seniūnu) yra labai svarbūs, o jų reglamentacijos nebuvimas padaro tuos santykius priklausančiais nuo valdininkų ir išrinktų į vietos tarybas politikų, jų gerų norų arba pastarųjų nebuvimo. Gan dažnai tokia situacija paverčia bendruomenės vadovus „probleminėmis“ asmenybėmis arba priverčia juos taip elgtis. Tačiau taip neturėtų būti.










Galima teigti, kad kol kas esama situacija netenkina nei registruotų vietos bendruomenių narių, nei savivaldos atstovų. Vieni (bendruomenės) norėtų daugiau dėmesio ir lydinčių atsakomybę teisių, kiti - ramybės. Aišku viena – mes einame bendru Europos keliu pilietinės visuomenės link. Pilietinė visuomenė – visuomenė, kurioje vis daugiau funkcijų iš valdžios institucijų perduodama bendruomenėms. Kol kas mes tik šio kelio pradžioje, bet turime nueiti jį kartu, perskirstant ir veiklos sritis, ir atsakomybę, ir teises. Kadangi šioje srityje esame pakankamai atsilikę dėl didžiąja dalimi nepriklausiančių nuo mūsų priežasčių, turime imtis papildomų priemonių pagreitinti ir palengvinti ėjimą šiuo keliu. Viena aišku – labiausiai atsiperka investicijos į žmogų. Bendruomenė ir yra tokia investicija. Tik mes ne visuomet tai įvertiname ir suprantame ( o gal nenorime suprasti ).










Suprantama, niekas netrukdo dirbti vienam. Pripažinkim, yra šalia mūsų tokių keistuolių. Tačiau kai stengiasi vienas, eina, išlaidauja, dirba ne sau, o dėl šalia esančių, niekas nesupras – manys, kad jam yra naudos. Panašiai buvo galvojama ir Rėkyvoje, kada dar neįsikūrus Rėkyvos gyvenvietės bendruomenei atgaunami buvusiems darbuotojams pinigai iš bankrutavusios padangų remonto gamyklos, sutvarkomas šiukšlynas Mechanikų gatvėje priešais lopšelį – darželį, ,,judinamas“ Kultūros namų darbuotojų darbas, atkuriamas gėlynas, šienaujamas parkas, jame pastatomi suoliukai, šiukšliadėžės, gyvenvietės vandens tiekimo tinklai prijungiami prie Šiaulių miesto vandentiekio tinklų, steigiama seniūnija...










Reikia pamąstyti, kodėl Lietuvoje visada pačias geriausias idėjas ir judėjimus sugadina keli politikai arba valdininkai, kodėl sąžiningi ir iniciatyvūs žmonės, kurie dažniausiai yra gana padorūs, nustumiami į pašalį, o chamui visada žalia šviesa? Visos ligos nuo kultūros nebuvimo – praplečiant galima pridurti: visuomenės ligos taip pat.










Vienas iš svarbių bendruomenės tikslų - kova prieš lygesnius prieš įstatymą, prieš tuos, kurie šiuo metu turi galią ir ja bando naudotis kaip ginklu savo interesams, kurių veikloje trūksta skaidrumo ir atsakomybės. Lietuvos politikoje jų praktiškai neliko, įsivyravo nomenklatūra ir reikia savotiškos revoliucijos (mąstyme, pirmiausia), idant situacija pasikeistų. Kita svarbi priežastis bejėgiškumo, nusivylimo jausmas, vyraujantis Lietuvoje. Bendruomenių tikslas - mažinti šį jausmą, didinti aktyvių piliečių skaičių.










Bendruomenės bandytos padaryti dar vienu sukurtu kabinete greitai ir skubiai priimtu valdžios įrankiu žmonėms valdyti. Pasitaiko dažni politiniai žaidimai, kai neatsakingai manipuliuojama bendruomenės vardu. Ne išimtis ir Rėkyvos gyvenvietės bendruomenė.










Pamažu žmonės pradeda suvokti, kad bendruomenė ar kita visuomeninė organizacija nėra seniūnijos ar savivaldybės pakaitalas. Bendruomenės valdybos nariai neis ir neremontuos šaligatvių, gatvių, neskirstys pašalpų skurstantiesiems, neorganizuos grandiozinių šventinių renginių, negaudys benamių gyvūnų, neapšvies daugiabučių namų kiemų ir t. t. – tai valstybinių institucijų veikla, už kurią mokami atlyginimai ir jaučiama atsakomybė.










Rėkyvos gyvenvietės bendruomenei ( miesto ) – beveik aštuoneri metai. Trumputis laiko tarpas istorijoje. Tačiau jau po vienerių metų veiklos rengtos apklausos bendruomenėje rezultatai džiugino. Vietiniai žmonės pastebėjo ir įvertino bendruomenės valdybos narių darbą, o tai svarbiausia.










Iki susikuriant Rėkyvos gyvenvietės bendruomenei, Rėkyvoje, nebuvo jokios valdžios. Sovietmečiu kelių vietinių gamyklų direktoriai suėję nuspręsdavo, kas gatves pašluos, kas žiemos laiku sniegą nuvalys, kas naujametinę eglutę papuoš, kas gėlyną prižiūrės. Miesto ribose pristatė tvartukų, gyvenvietės centre išdalijo daržus. Dabar dažnas rėkyvietis piktinasi, žiūrėdamas į tokią betvarkę. Gyventojai kaip beišmanydami patys savavališkai genėdavo želdynus. Labai nustebdavo, kai bandydavai priminti, jog ir Rėkyvoje galioja želdinių priežiūros taisyklės bei įstatymai.










Bendruomenės aktyvistų dėka Šiaulių miesto, Rėkyvos mikrorajonas gauna švarų vandenį, turi krepšinio, tinklinio aikšteles, tiltą į ežerą, bibliotekai gauti kompiuteriai, įrengtas dviračių takas, pradėjo važiuoti patogūs autobusai, atnaujinti gėlynai, parke pastatyti suoliukai bei šiukšliadėžės, skelbimų lentos, suburtas jaunųjų šauliukų, šaškininkų, šachmatininkų, keramikų būreliai, kuriasi saviveiklos kolektyvai, laimėtas muzikinis centras. Bendruomenės dėka 2004 m. sukurta seniūnija. Apskritai – žmonės aktyvėja. Šito aktyvumo dėka išsireikalaujame ir valdininkų dėmesio bei jų darbo kokybės. Gaila, kad daugelis dar nesuvokia, jog ne mes valdžiai, o ji mums privalo tarnauti.











Į BENDRUOMENIŲ PORTALĄ